Toli nuo kitų...

grįžtu...

2011-07-04T01:03:00.001+03:00

Sveiki, Grįžtu po ilgų metų. Metų, kurie man atvėrė akis, kurie parodė, kaip atrodo pasaulis iš arti. Gyvenimas - tai ne mamos šiltas glėbys - tikrai ne. Ar matėt kada lauke augantį pomidorą? Tokį vargšą, susigūžusį, nustekentą, suvytusiais pageltusiais susivijusiais lapais, tokį nedaug kyšantį virš žemės, bet vis dar keliantis viršun savo vaisius ir tarsi tyliai sakantis: "...aš galiu..aš vis

Vidiniai vėjai

2010-08-08T17:39:00.000+03:00

Pabudau nuo švilpiančio vėjo. Vėjas lėkė baisiniu greičiu. Laužė ir niokojo viską, kas pasitaikė jo kelyje. Lenkė medžius prie žemės, kėlė namų stogus, daužė stiklus, atskyrė žmones. Tačiau aš jau buvau pavargusi ir nepajėgiau atsikelti pažiūrėti pro langą. Vakar vakare many praūžė škvalas. Dideliu greičiu lėkė mintys, griaudamos ir vėl tik ką atstatytus prioritetus ir norus. Nusinešė viską.

Laukimas žudo, nežinia - du kartus!

2010-07-29T17:26:00.000+03:00

Dvi dienas laukiau. Laukiau ir nežinojau, kas bus. Laukdama kūriau daug įvairiausių variantų, kol galiausiai sukūriau patį baisiausią . Tai buvo jau ne variantas, o visa baisi istorija. Apgedėjau to ko neteksiu ir tai kas, šiuo metu buvo blogai ir pagerės su laukimu. Nemigau naktį prieš didžiąją dieną, nes laukiau. Rytą jau buvau susitaikiusi. Ir štai Tau atsakymas: "Viskas po senovėj, niekas

vidinis bulius

2010-07-19T21:43:00.001+03:00

Bum-bum-bum bum bum -bum bum... Erzina? - kasdieniška...Kiek galima su tuo gyventi? - ilgai...Ar tikrai? - taip, bet ir lašas po lašo akmenį pratašo. Ar buvai kada nors supykęs? Tiek supykęs, kad norėjosi daugiau niekada to daugiau nematyti? Kai pyktis valdė, kai sakė įsakmiai, ką turėtum daryti, bet vis gniaužei savy ir kiek galėdamas laikei, kad tik neišsprūstų, nors jis suko Tavo akis į

Nori būti mano draugu? - nedaryk nieko!

2010-07-13T23:27:00.003+03:00

"Nori būti mano draugu? - nedaryk nieko!" Gal Jums ši frazė ir nuskambėjo keistai, bet taip yra tikrai. Man reikia žmogaus šalia, bet aš jį labai atsargiai renkuosi. Jei Tu kalbėsi, kai kalbu aš, manysiu, kad neišgirsi manęs.Jei stengsiesi mane pralinksminti, Tu nesiklausai manęs.Jei Tu norėsi patarinėti mane, suprasiu, kad nesupranti manęs.Jei imsiesi padėti, suprasiu, kad gresia man pavojus.

Užburti ratai... su LIUSI

2010-07-07T14:29:00.000+03:00

LIUSI, Tu kaip nenuspėjama jūra, niekad nenuspėsi ar ramybe dvelksi ar pakylėsi ant bangų, ar sukelsi audrą, iš kurios teks kapstytis, kad išnertum. Tavo nenuspėjamumas mane drasko. Drasko ne tik mane, bet ir mano gyvenimą. Ar junti kaip viskas griūna? Ar matei kai pakylėjai, kiek aš planų turėjau, kiek sugebėjau padaryti ir kiek galėjau lėkti? O kas dabar? LIUSI, pykstu ant Tavęs, kad darai

Pabūk psichoterapeutu

2010-07-04T22:10:00.001+03:00

Tiek visko vyksta daug... Taip noriu vis imti ir parašyti, bet mintys nesusideda į vientisą tekstą, bet tikiuosi tai daryti atbuline data. Išplaukė tik viena mintis: gera padėti ir palaikyti tokį patį kaip pats esi. Taigi siūlau (kas dar nežinote) išmėginti žaidimą, kurio metu galite pabūti psichoterapeutu ir pamėginti išgydyti šiuos mielus pacientus. Tai padaryti galite čia.

Kažkas naujo Lietuvos padangėje

2010-06-30T14:44:00.000+03:00

Daugelis turintys psichikos sutrikimą skundžiasi, kad sunku atrasti savąjį gydytoją, kuriuo būtų galima pasitikėti. Klausimas: ar ši naujiena padės? "Vilniuje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje privati psichiatrijos klinika - tai Ąžuolyno gatvėje įsikūrusi „Ąžuolyno klinika". Tiek stacionaro, tiek ir ambulatorines paslaugas teikiančioje klinikoje gydomi įvairūs psichikos sutrikimai. Čia taip pat

Vaiduokliai

2010-06-28T19:24:00.000+03:00

Apie juos aš kalbu pastaruoju metu daug. Kalbu ne viena aš. Kalba žmonės stotelėje ir transporte, kavinėse prie staliukų ir laukdami parduotuvėse eilėse, gąsdina jais vaikus, o televizija ir laikraščiai jau daugiau kaip pusmetį mirgu margu vien tik tuo. Tikriausiai supratote, ką aš pavadinau vaiduokliais. Kodėl jie vaiduokliai? - todėl, kad apie juos šneka, bet ar kas juos yra matęs gyvai?

LIUSI

2010-06-15T22:45:00.001+03:00

Visad galvojau kaip atsiranda draugai. Turbūt niekad nebūna to tokio tapimo... dažniau viskas eina palengva ir net nepastebi tos ribos. Visur kur yra riba, mes tai įvardinam kaip katastrofą, nelaimę, nesėkmę, siurprizu, sėkme, netikėtumu ir panašiai. Įgijau naują "draugę". Tikriausiai ji jau šalia manęs daug metų, vis tykojo ir sekė mane. Vis pakeldavo ant bangos ir skatindavo siekti, atrodytų

mmmmm...mmm..mm...mmmmm...

2010-06-12T21:27:00.000+03:00

Eric Clapton "Tears in heaven" Would you know my name If I saw you in heaven Will it be the same If I saw you in heaven I must be strong, and carry on Cause I know I don't belong Here in heaven Would you hold my hand If I saw you in heaven Would you help me stand If I saw you in heaven I'll find my way, through night and day Cause I know I just can't stay Here in heaven Time can

Kai norisi likti vienam...

2010-06-06T22:24:00.000+03:00

"Turi tai žinoti: kurčiam skausmui reikia draugijos; aštrus skausmas reikalauja, kad neliktume vieni. Tad neik gulti; geriau nelik patogiai išsitiesęs, net jeigu pajėgtum gulėti, nes skausmas vienatvėje Tave užvaldytų. Ne, Tu turi stovėti, turi vaikščioti pirmyn atgal, turi lankstytis į visas puses, turi pats sau palaikyti draugiją, turi rašyti laiškus kažkam, jeigu yra kažkas, arba

Prašau išklausyti

2010-06-05T23:50:00.001+03:00

Kai paprašau išklausyti mane, O Tu pradedi duoti patarimus, Nepadarai, ko prašau. Kai paprašau išklausyti mane, O Tu pradedi aiškinti, Kodėl neturėčiau taip jaustis, Pamini mano jausmus. Kaip prašau išklausyti mane, o Tau pasirodo, Jog turi kažką daryti, Kad išspręstum mano problemas, Apvili mane, Kad ir kaip būtų keista. Paklausyk! Prašau tik išklausyti mane! Nekalbėk ir nieko nedaryk - tik

Žinau, kur slypi gyvenimo prasmė!

2010-06-03T21:54:00.000+03:00

Sunkiomis akimirkomis, kai susvyruoja motyvacija bet kam, pradedi, žmogau, galvoti apie gyvenimo prasmę, o kartais ir tik tada jos ieškai. Kokia ji gali būti? - vaikai, šeima, artimieji, tikslų siekimas, kilnūs poelgiai, pagalba kitiems, prasminga veikla... Tikriausiai Jūs daugiau jos privardintumėte... Bet... Ar tikrai taip? - Jei gydytojas sužino, kad jo pacientas neatranda gyvenimo prasmės,

ką gali psichologas?

2010-06-03T16:07:00.001+03:00

Psichologas... man anksčiau atrodė, kad tai kažkas nepasiekiamo, tolimo, mistiško, o gal antgamtiško... Laikas bėga ir viskas keičiasi. Jie man tampa paprastučiai ir su savo keistumais ir tt. Į juos taip pat reaguoju kaip ir į kitus sutiktus žmones kasdien: vieni mieli, kitiems - nieko nejauti, o dar kiti - tokie bjaurūs, kad negali judėti link jų artyn... Jie žmonės eiliniai, o tiksliau vieni iš

Kai nori verkti...

2010-05-31T14:35:00.002+03:00

Kartais atrandi kažką, kas atrodo perteikia Tave.. Kai nori verkti (Nekviesta meilė)A.Makėjavas ir I.Jankauskaitė Kiekvienas iš mūsų nueis savo kelią, Kiekvienas - iki galo, Nors kartais pusiaukelėj būna sunku... Ir norisi bėgti tolyn nuo savęs, Ir atrodo, kad niekas tavęs nesupras, Tu stovi ir žiūri į dangų tuščiom akim... Kai nori verkti, tu verki tyliai - Niekas negirdi, niekas nemato, Bet

Kaip teisingai daryti sprendimus?

2010-05-30T23:34:00.001+03:00

Kiekvienas žmogus gyvenime tam tikrais etapais susiduria su sprendimais, kurie lems jo tolimesnį gyvenimą. Baigus mokyklą pasirinkti studijas ir profesiją. Sutikus žmogų, suprasti ar tai tikrai jis, ar tikrai nori su juo praleisti gyvenimą. Apsispręsti, kada galėsi turėti vaikų ir juos auginti. Tai tikriausiai dažniausi sprendimai, bet tikrai ne vieninteliai. Bet kaip juos priimti teisingai?

Tobulumui ribų nėra?

2010-05-25T20:33:00.000+03:00

"Būdami tobuli, visi žmonės būtų lygūs, taigi kiekvieną būtų galima pakeisti bet kuriuo kitu. Kaip tik žmogaus netobulumas padaro kiekvieną individą nepakeičiamą, nes kiekvienas netobulas savaip. Nė vienas nėra visapusiškas, užtat kiekvienas vienpusiškas, todėl ir ypatingas"V.E. Frankl o gal tobulumas ir yra mokėjimas būti netobulu?

Diferencinė diagnostika

2010-05-22T00:03:00.000+03:00

Pasveikęs "manijakas" Šviežias "depresikas"

Psichiatro lūpomis...

2010-05-09T14:35:00.001+03:00

"Būtų neteisinga manyti, kad svarbiausia psichiatrijoje – gydyti. Ne mažiau svarbu padėti žmogui pažinti save, išmokti vertinti ir kontroliuoti savo emocijas. Kuo žmogus geriau pažins save ir suvoks savo galimybes, tuo lengviau jam bus prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių gyvenimo sąlygų. Taip, tikėtina, sumažės ir psichikos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti: nerimo, nemigos, liūdesio, pykčio,

kas aš?

2010-05-03T18:55:00.001+03:00

... ir galvojau, kas aš esu... ta, kuriai reikia šilumos... ta, kuriai kai nepatinka apsisuka ir išeina... ta, kuri karts nuo karto supyksta... ta, kuri "laksto sienomis"... ta, kuri staiga gali grybštelti... ta, kurios poelgiai ne visada nuspėjami... ta, kuri kartais dūksta kaip vaikas, pamiršusi viską aplinkui.. ta, kuri stebi aplinką ir visad susidomėjusi... ta, kurios žvilgsnis skvarbus...

Kas skaičiuoja laiką?

2010-04-28T00:43:00.000+03:00

Pamenu prieš mėnesį, o gal kiek daugiau teko pildyti nemažai anketų. Grafoje "amžius" be pamąstymo paskubomis įrašydavau 15m. Tikriausia širdy jaučiausi tokia. Šiandien diskusijos metu išrėžiau: "taip, iki 24m... <...> o kai Tau 27m, kas tada!?" - kas pasikeitė? Šiame laiko tarpe mano gimtadienio nebuvo ir laikas skriejo negreit. Bet matyt, keičiausi aš, augau aš ir štai mano emocinis amžius "

Sveikinimas

2010-04-04T20:11:00.003+03:00

Tai labai netikėta.. Kai išlipi iš lovos užtinusiomis akimis, o prieš akis pamatai stovintį žmogų su puokšte gėlių: "Gyvenimas yra gražus... tai ne pasaka, o jo teikiamos progos, galimybės, šansai turi būti panaudojami, nes negailestingai elgdamasis laikas nesugrąžina to ir neleidžia vėl rinktis.TEGYVUOJA RYŽTINGI!" Tave branginantis S.

Aš taip pat...

2010-04-03T23:37:00.002+03:00

"Aš taip pat" - šie žodžiai jau porą valandų skamba mano galvoje. Kodėl? Buvau filme, kurio pavadinimas "Aš taip pat", bet tai ne dėl to. Jie skamba, nes aš atradau keliuose aktoriuose dalelę savęs. Tai blaškymasis ir nežinojimas, ką pasirinkti. Norų ir jausmų kova. Baimė pripažinti, kad būna ir silpnumo akimirkų. Abejonė ar atsiverti, ar patikės tuo kiti? "Kitokio" jausmas. Žmonių žodžiai: "

nebetelpu savyje

2010-03-22T23:44:00.002+02:00

Kartais net nesupranti, kai diena pralekia.. joje tiek daug įvykių, kad net nespėji sureaguoti, o jau veja kitas. Tarsi arklių lenktynės... Bėgi ir leki.. Grįžau sustojau ir nežinau, kas šiandien didžiausią įspūdį paliko?****Puiki paskaita ir puikus dėstytojas. Žemiškai paaiškinta iš kur atsiranda "maišai" ant pilvo :) Dažnai galima girdėti, kad senus jaunimas nurašo. Taip buvo ir šiandien, bet

kaip atsistoti?

2010-03-21T17:23:00.000+02:00

Dideli siekiai, dideli norai ir tikslai. Bet rodos, kad jų nepasieksi. Ir krenti į tokią "duobę". Kaip iš jos išlipti? Svyruoti yra žmogiška. Suklupti - taip pat. Bet labai svarbu ilgai neužsibūti apačioje ir negraužti savęs, o reikia ieškoti būdų kaip išlipti. Vienas iš būdų - tai parašyti savo Currilum vitae (CV). TIKRAI! aš pati ką tik tai padariau ir nustebau, kad ji tokia ilga, kad aš tiek

Supkis...

2010-03-20T19:27:00.000+02:00

Gyvenimas - kaip švytuoklinės supynės...skrieja aukštyn ir krenta žemyn, o jų virvės niekad nėra tvirtos... bet kai sėdi dviese gal kiek drąsiau, bet ir vėl...nėra jokios garantijos... tik akimirka... Pasiekus apačia - kilsi aukštyn.Pasiekus viršų - leisiesi žemyn. Supkis gyvenime gražus...

Eksperimentas: vidinė tyla

2010-03-20T19:07:00.000+02:00

Prieš keletą dienų po ranka pasitaikė žodžiai apie vienatvę: -Kodėl žmonės paprastai vengia vienatvės? -Todėl, kad retas kuris, būdamas pats su savimi, džiaugiasi malonia draugija.//Karlas Dosi// Kaip ir žadėjau, seka mano įrašas. Mane šie žodžiai tiesiog suvirpino. Ir tikrai mąsčiau, kodėl dažnai renkuosi vienatvę ir kaip sraigė slepiuosi. Bet man patinka būti vienai. Tuomet esu savo pasaulyje

stipru-silpna

2010-03-18T18:05:00.002+02:00

Grandinės stiprumas priklauso nuo silpniausios grandies...Diabeto panorama

pamąstymui: Jums ir man

2010-03-15T21:19:00.000+02:00

-Kodėl žmonės paprastai vengia vienatvės? -Todėl, kad retas kuris, būdamas pats su savimi, džiaugiasi malonia draugija.//Karlas Dosi// mano pamąstymai truputį vėliau... o Jūsų visad laukiu...

Pamoka

2010-03-14T23:43:00.002+02:00

Tai tikra istorija nutikusi šią savaitę: S.T.: "aš labai daug išmokau ir supratau.." M: "reikia tiesiog gyventi..."

laiškas Jai...

2010-03-02T23:19:00.000+02:00

Mitas, kad yra du viens kitam skirti žmonės... yra daug žmonių, su kuriais Tu galėtum nugyventi gražų gyvenimą. Bet visgi kažkodėl pasirenki, žmogau, tą ir ne kitą. Ir ką tada darai? - eini kryžiaus kelius, kad nusišlifuotum visus kampus ir kad taip glaudžiai viens prie kito tiktumėt kaip raktas spyną, kad dirbtumėt taip šauniai kartu kaip dantračio danteliai...kad suglaudus kaktas vienas turėtų

ar jie kalti?.. o MES?

2010-02-27T23:48:00.000+02:00

Dažnai apie tai pagalvoju. Pagalvoju ir kaip jie jaučiasi, bet turbūt sunku nuspėti jų nesaugumą, menkavertiškumą, baimę ir begales kitų jausmų.****Tai buvo seniai, beveik prieš 20 metų. Kiemo vaikai išeidavo į lauką ir kai neturėdavo, ką veikti jie susigalvodavo pramogų. Kokios jos? Pasiimdavo peilį ir pasirinkę auką sėlindavo artyn atkišę ašmenis priekin, o žvilgsniu sugaudavo aukos akis. Jie

uždavinys

2010-02-01T23:06:00.000+02:00

Jei A nesvarbu tai, kas svarbu B, tai reiškia, kad A nesvarbus B?

nedžiugina...

2010-01-26T02:19:00.006+02:00

Ateina Knysliukas į oro balionėlių parduotuvę ir kreipiasi į pardavėją: -Norėčiau grąžinti oro balionėlį. -Gal Jums spalva netiko? - klausia susirūpinusi pardavėja. - Ne, spalva puiki. - Tai galbūt balionėlio raištelis per trumpas, ar per ilgas? - Ne, ir raištelio ilgis tinkamas. - Tai kas tuomet negerai? - galiausiai klausia pardavėja. Knysliukas nudelbė akytes ir mįslingai tarė: -

gal tikrai JIS yra?

2010-01-04T18:51:00.002+02:00

Kaip aplink viskas buvo juoda ir tamsu, atradau jėgų, bet net sunku suvokti iš kur. Tai buvo labai jau seniai, kai dar sėdėjau mokyklos suole, o mano visos dienos buvo tapačios: mokykla - namai. Buvo labai tamsu. Išėjau, bet nežinau, kur einu. Ėjau ilgai. Ėjau takeliais, kuriais niekad nedrįsdavau eiti. Tuomet jau atrodė, kad nieks nepavojinga. Taip beklaidžiodama atsidūriau ten, kur praeidavau

Tą naktį, kai kiti šventė...

2010-01-02T22:48:00.004+02:00

Du žmonės vaikščiojo tamsiais takeliais tarp gausybės medžių. Buvo tylu, tik girgždantis sniegas po kojomis. Lipo į kalną, kad galėtų užmatyti toli. Juk sakoma, kad reikia užsilipus ant aukščiausios vietos, reikia sugalvoti norą ir garsiai jį surikti. Ir jie rėkė. Žiūrėjo viens kitam į akis ir linkėjo iš visos širdies ryžto ir atradimų, žadėjo paramą viens kitam. Tikriausiai, jau persivertė

Dienos kontrastai...

2010-01-01T23:47:00.001+02:00

Gražus metų laikas. Po langais kvepia pirmieji alyvų žiedai, kurių kvapą atneša gaivus dar vėsus pavasarinis vėjelis. Tai diena, kai ji labai laukė: ryt jos14-ioliktas gimtadienis. Skambutis į duris. "Sakiau, kad jis ateis.." - nudžiugusi nulėkė prie durų. "Labas!...oi..." - išgąstingomis akimis ji pradėjo trauktis atgal, o jis sėlino pirmyn. Rankoje laikė peilį ašmeninis atsuktą į ją. O štai ir

4/4 arba kaip atlaikiau švenčių maratoną...

2009-12-28T14:08:00.001+02:00

Galų gale...šventės pasibaigė. Tai buvo sekinantis 4 dienų maratonas, kurį teko atlaikyti. Nebuvau auklėta nei krikščioniškai, tai tuo labiau katalikiškai. Mano vaikystėje Šv.Kalėdos asociavosi su mandarinais, nes tik tuo metų laiku namie jais pakvipdavo, o aš burnoje jausdavau jų skonį. Dar per Šv.Kalėdas suvažiuodavo visa govada žmonių, kurie puldavo bučiuoti mažą vaikutį...fui...tik šios

Kalėdų seneli...

2009-12-15T23:57:00.012+02:00

Sveikas, Kalėdų seneli, Šią savaitę buvau poliklinikoje ir nustebau pamačius jau papuoštus kabinetus. Tik tada suvokiau, kad jau artėja šventės. Ech... Ką man reiškia šventės? Tai man vienas liūdniausių klausimų. Šventės - man tai jauki šeimos šventė, kai tarsi visi sustoja ir atsigręžia vieni į kitus. Atrodytų, kad aplinkui žmonės suartėja su savais. Tačiau kaip aš jaučiuosi? Aš nejaučiu

laukiu Jūsų atsiliepimų

2009-12-10T21:03:00.001+02:00

Pastaruoju metu buvo daug įrašų su žyme "pabundu". Po šia žymę slepiuosi aš, tačiau visi mano potyriai suliteratūrinti ir palikta vietos jūsų fantazijai. Būtų įdomu išgirsti, ką jūs matote, ką jaučiate, tai skaitydami. Kartais tikrai sunku išsakyti viską tiesiai šviesiai, nes tiesiog pritrunku žodžių, mane užlieja tik jausmai, kurie neišsireiškia žodžiais. Nors mano viso rašymo esmė yra jausmai

"aš sveika - kaip Tu"?

2009-12-05T21:19:00.012+02:00

Pirmiausia noriu pacituoti psichikos sutrikimų turinčio žmogaus laiško ištrauką, kurią aptikau svetainėje: http://www.uztrauktukas.lt/. Štai ką jis rašo: "Mąstau, kodėl žmonės taip dažnai bijo susirgti psichikos liga. Štai vakar susitikau kaimynę. Ji tokia miela, ji mane mokė mažą piešti. Piešdavome vaisius ir gėles, grybus ir medžius, piešdavome netgi gyvūnus, bet jie visada buvo sveiki. Kartą

kaip svarbu išlaukti...

2009-11-29T20:54:00.002+02:00

Rytas… o taip nesinori iš lovos lipti… Čia ir lauksiu popietės. Toks graužimas ir ašaros. Užmiegu. O nubundu šlapioje pagalvėje. Vargu, ar ji kada greit bus sausa? Kiek daug vienas žodis gali lemti, net neįsivaizdavau niekada. Ech… laikas keliauti, keliauti ten, kur tikriausiai mane supras. -Sveika. -Laba. Mirtina tyla. Supratingos akys žvelgia į mane ir klausia, kas ne taip? O kaip mano siela

pradėjau tikėti savimi

2009-11-17T20:46:00.001+02:00

„Ne!“-griežtai nutraukiau viską... o galvoje lavina minčių, kokia reakcija bus, ar tai jau pabaiga, ar dar kažkas gali tęstis, negi viskas sugriuvo? Pauzė. Pauzė, kuri sako, kad nežinia, kas bus toliau. Tai tik kelios sekundės, bet jos atrodė, kaip visa amžinybė. Žvilgsnis, kuris taip ir sustingo mano akyse. Akyse kibirkštelės ir padėka. Ir štai taip ilgai laukti bent kokie žodžiai: „Aš

savo rankomis...

2009-11-09T20:41:00.001+02:00

Kodėl visi taip nori lengvai viską pasiekti? Aš turiu nemažai, bet viską turiu siekti savo rankomis. Neleisiu, kad kas išmuštų mane iš šių vėžių. Jei galiu aš, gali ir kiti. Juk nebūtinai turiu stengtis visiems padėti, bet dėl to blogai jaučiuosi. Ech, kokia dilema užpuola šią akimirką. Bet juk aš pati lipu į kalną, tai negi turiu tįsti dar visus ant kupros?

apie išlikusius tik širdy...

2009-11-01T20:31:00.002+02:00

Visi gūža į kapus nešini žvakutėmis ir gėlėmis... Bet aš to tikriausiai niekada nesuprasiu: kodėl jie (žmonės) taip daro? Darau ir aš, nes mano šeima taip daro. Tačiau būdama kapuose, aš negaliu susikaupti mąstyti apie man brangų žmogų, - ten daug žmonių, kurie visi mojuoja šluotelėmis ir "varžosi", kas gražiau sutvarkys kapą. Mėgstu vakare atsisėsti ir pagalvoti apie man brangų žmogų. Tik

dėl ko tai darai?

2009-10-29T20:11:00.001+02:00

Taip, taip, dabar jau žinau, kodėl taip darau! Žinau, dėl ko keliauju į visokius susirinkimus, kodėl noriu tiek daug daryti... apgailėtina... tai sužinojus ir supratusi nebenoriu, bet kita mano pusė sako, kad reikia daryti ir aš vis tiek griebiuosi ir darau toliau. Negi tik taip gali kažko pasiekti? Negi tik visada turi būti nesveika konkurencija ir noras būti geresniu? Aš tiesiog noriu daryti,

ko vertos dovanos?

2009-10-23T19:52:00.001+03:00

Rytas… lauke tamsu, o man vėl reikia eiti, vėl reikia suktis kaip sraigteliui kasdienybėje. Išlipusi iš lovos žvelgiu į ją. Toks keistas jausmas, kad kažkas vyko, bet aš ničnieko neatsimenu. Taip, aš ir vėl vėluoju. Lekiu greitai arbata, kelnės, vonia, dantų šepetukas... palauk palauk... juk jis jau šlapias, vadinasi, jau valiausi dantis. O kodėl aš to neatsimenu? Tyrinėju veidrodyje savo

išdrįsau, bent jau sapne

2009-10-10T19:46:00.001+03:00

Vakaras kuomet skrieja gausa atsiminimų, jie taip lekia viens po kito, kad net sunku spėti. Mintis sustoja ties sapnu. Negaliu patikėti, kad toks sapnas galėjo būti sukurptas mano minčių. Sapnas: „skamba juodas mobilusis telefonas, kokia įkyri melodija... matyt, dėl darbo juk taip aktyviai jau antra savaitę ieškau jo. Štai galų gale viskas išeina į gerą! „klausau!“ – atsiliepiu džiugiu balsu.

priklausyti sau?

2009-10-01T19:44:00.001+03:00

Ūkanotas oras, bet nelija, pro ūkanas jau po truputį peršasi saulutė, bet man širdį nė kiek nešilta, o greičiau didelė perkūnija. Pro šalį prabėga rytinis sportininkas, bet, matyt, jis pasiklydęs. Žvilgsnis įsminga priešais į medžio žievę, kuri išvagota laiko. Taip, praėjo daug laiko, bet aš negaliu atsikratyti šių minčių ir pojūčių kaip žalingo įpročio. Aš vis kartoju tas pačias klaidas ir vis

žinia...

2009-09-23T19:23:00.002+03:00

Namas. Taip sakau, namas, nes nesijaučiu namie. Dar kažko trūksta, kad būtų namai. Atrakinu duris – visi miega. Tyliai įsliukinu. Persirengiu ir tiesiu taikymu taikau į lovą, bet užkliūna akis už kompiuterio. Ilgai negalvojusi įsijungiu tikėdamasi kažką atrasti, bet net nežinau ką. O gal aš ten ieškau “namų”? Juokinga! vartau puslapius, skaitau paštą, o ten tik sausa informacija: susirinkimas,

Nebeslėpsiu...

2009-09-13T20:14:00.007+03:00

Sveiki... Pradėjau nuo labai mįslingo įrašo, nes taip norėjosi, kad šiek tiek užkabinti jus ir priversti susimąstyti. Tikriausiai nelabai buvo aišku, kas tai, apie ką pasakojama. To ir siekiau, kad jūsų fantazija pradėtų dirbti. Esu studentė. Mokausi ir aktyviai dalyvauju universiteto ir socialinėje veikloje. Man tai patinka. Aš džiaugiuosi tokiu savo gyvenimu, bet kartais būna sunkumų, su

Savyje

2009-09-07T04:30:00.001+03:00

Skamba žadintuvas. Pašoka iš lovos ir nutildo. Kojos siekia grindis. Galva nunarinta. Apsidairau – šalta. Antklodę ant pečių ir vėl svyru į lovą. Iš kur toks sunkumas? Negi čia mano vieta? Vėl nubundu tik šį kartą nuo to, kad jau suguža į čia visi. Greitai šoku į batus ir pirmyn. -Labas rytas visoms! – net nemaniau, kad mano tokia džiugi nuotaika – puiki vaidyba! - kaip laikotės? Kaip naktį