Visi gūža į kapus nešini žvakutėmis ir gėlėmis... Bet aš to tikriausiai niekada nesuprasiu: kodėl jie (žmonės) taip daro? Darau ir aš, nes mano šeima taip daro. Tačiau būdama kapuose, aš negaliu susikaupti mąstyti apie man brangų žmogų, - ten daug žmonių, kurie visi mojuoja šluotelėmis ir "varžosi", kas gražiau sutvarkys kapą.
Mėgstu vakare atsisėsti ir pagalvoti apie man brangų žmogų. Tik tuomet aš jaučiuosi, kad esu su juo. Pasikalbu ir pasidalinu savo svajonėm ir planais, prisimenu kartu praleistas akimirkas, kurios mane įkvepia judėti tolyn...
Tu visad išliksi mano širdy...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą