Nebuvau auklėta nei krikščioniškai, tai tuo labiau katalikiškai. Mano vaikystėje Šv.Kalėdos asociavosi su mandarinais, nes tik tuo metų laiku namie jais pakvipdavo, o aš burnoje jausdavau jų skonį. Dar per Šv.Kalėdas suvažiuodavo visa govada žmonių, kurie puldavo bučiuoti mažą vaikutį...fui...tik šios kančios būdavo atlyginamos dovanomis.
O kas dabar? Mandarinų užverstos pilnos "Maximos", "Iki", "Rimi" ir kitos parduotuvės. Visų galvos kelias savaites prieš užkimštos miontimis apie dovanas. Kaip apmaudu. Ar kas nors susimąsto apie buvimą kartu, apie švelnumą ir supratingumą... tai man yra Kalėdos ir jos gali būti kasdien.
Ką aš patyriau per Kalėdas, tai visiškai priešingai nei aš įsivaizdavau: daug triukšmo, pykčio ir nepasitenkinimo, nesupratingumo ir negalėjimo toleruoti kitokio žmogaus. Man taip liūdna, kad manęs nesupranta aplinkiniai, nesupranta, kad nemėgstu dovanų, kad nenoriu puotų, o tik noriu supratingumo apskritus metus.
Persmelkta pykčio grįžtu į kasdienybę, išsilaižysiu savo žaizdas ir vėl metai suksis ratu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą