Pirmiausia noriu pacituoti psichikos sutrikimų turinčio žmogaus laiško ištrauką, kurią aptikau svetainėje: http://www.uztrauktukas.lt/. Štai ką jis rašo:
"Mąstau, kodėl žmonės taip dažnai bijo susirgti psichikos liga. Štai vakar susitikau kaimynę. Ji tokia miela, ji mane mokė mažą piešti. Piešdavome vaisius ir gėles, grybus ir medžius, piešdavome netgi gyvūnus, bet jie visada buvo sveiki. Kartą, kai nupiešiau drevėtą medį, ji mane subarė: „Gamta graži!". Taip, tiesa... gamta graži, bet ji tuo ir graži, kad mes esame skirtingi, o ne visi kaip nulietos stygos.Tai štai, pabaigsiu mintį apie tą mielą moterį. Ji vakar man sako: „Ne... mano psichika tvarkoj, aš dar nesiskundžiu",- ir su begaline šypsena patenkinta - „Aš sveika - kaip Tu".
Ar suprantat, ką aš noriu pasakyti? Taip, ji net neįtaria, jog aš jau sergu labai seniai..."
Koks taiklus laiškas! Taip dažnai žmonės net neįtaria, kad sergu, bet dažnai atsiranda atstumas, kai sužino tiesą. Kyla klausimas: "Ar sakyti, kas man yra?" - dažnai to nedarau, nes nematau prasmės. Tačiau būna akimirkų, kai šis klausimas mane kamuoja. Mano vaikinas, mano geriausios draugės, mano artimieji... Ar jie turi tai žinoti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą