2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis

Kai nori verkti...

Kartais atrandi kažką, kas atrodo perteikia Tave..

Kai nori verkti (Nekviesta meilė)
A.Makėjavas ir I.Jankauskaitė



Kiekvienas iš mūsų nueis savo kelią,
Kiekvienas - iki galo,
Nors kartais pusiaukelėj būna sunku...
Ir norisi bėgti tolyn nuo savęs,
Ir atrodo, kad niekas tavęs nesupras,
Tu stovi ir žiūri į dangų tuščiom akim...

Kai nori verkti, tu verki tyliai -
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti...
 
  Kai nori verkti, tu verki tyliai -
   Niekas negirdi, niekas nemato,
   Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
   Mums viens kitą suprasti...
   Mums viens kitą suprasti...
   Mums viens kitą surasti...

Bėgantis laikas – kaip smėlis po kojom,
Jo daug, todėl mes jo netausojam,
Barstome patys ir dalinam kitiems...
Bet ateina diena, kai miršta svajonės,
O aplinkui – vien nepažįstami žmonės.
Tu viena likai... O kur tavo draugai?

Kai nori verkti, tu verki tyliai -
Niekas negirdi, niekas nemato,
Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
Mums viens kitą suprasti...
   Kai nori verkti, tu verki tyliai -
   Niekas negirdi, niekas nemato,
   Bet kartais pavyksta, nors meilė išnyksta,
   Mums viens kitą suprasti...
   Mums viens kitą suprasti...
   Mums viens kitą surasti...

o čia takelis...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą