Prašau išklausyti

Kai paprašau išklausyti mane,
O Tu pradedi duoti patarimus,
Nepadarai, ko prašau.
Kai paprašau išklausyti mane,
O Tu pradedi aiškinti,
Kodėl neturėčiau taip jaustis,
Pamini mano jausmus.
Kaip prašau išklausyti mane,
o Tau pasirodo,
Jog turi kažką daryti,
Kad išspręstum mano problemas,
Apvili mane,
Kad ir kaip būtų keista.
Paklausyk! Prašau tik išklausyti mane!
Nekalbėk ir nieko nedaryk - tik išgirsk mane!
Aš galiu pasirūpinti savimi; nesu bejėgis.
Galbūt netekęs drąsos ir svyruojantis,
Tačiau ne bejėgis.
Kai padarai kažką vietoj manęs,
Ką galiu ir privalau padaryti pats,
Padidini mano baimę ir nevisavertiškumą.
Tačiau kai leidi suvokti paprastai,
Kad jaučiu tai, ką jaučiu,
Nesvarbu, kad ir kaip tai būtų nelogiška,
Tada galiu liautis mėginęs įtikinėti Tave
Ir susitvarkyti su tuo nelengvu reikalu,
Slypinčiu už to nelogiško jausmo.
Kai tai pasidaro aišku, atsakymai tampa akivaizdūs
Ir man nebereikia patarimo.
Nelogiški jausmai turi prasmę,
Kai suprantame, kas slypi už jų.
Tikriausiai todėl padeda kartais maldos, nes Dievas yra nebylus
Ir neduoda patarimų ar nesistengia nieko sutvarkyti.
Dievas tik išklauso Tave ir leidžia
Viską daryti pačiam.
Taigi prašau paklausyti ir išgirsti mane!
O jei nori kalbėti, palauk truputėlį
Savo eilės - aš išklausysiu Tave.

deja...

autorius nežinomas