Apie juos aš kalbu pastaruoju metu daug. Kalbu ne viena aš. Kalba žmonės stotelėje ir transporte, kavinėse prie staliukų ir laukdami parduotuvėse eilėse, gąsdina jais vaikus, o televizija ir laikraščiai jau daugiau kaip pusmetį mirgu margu vien tik tuo. Tikriausiai supratote, ką aš pavadinau vaiduokliais.
Kodėl jie vaiduokliai? - todėl, kad apie juos šneka, bet ar kas juos yra matęs gyvai? Nežinau, ar man pasisekė, ar ne, bet esu mačius. Mačiau ir šiandien. Vyras mėgavosi, tiesiog seilė varvėjo, jam žiūrint į vaikus. Bet situacija kaip ir apie vaiduoklius, nieks netiki, jei žmogus pasako, kad mačiau vaiduoklį. Netiki ir manimi. Netiki manimi, kad jų aplink yra, kad jie gali būti net ir artimiausi žmonės.Keisčiausia, kad apie vaiduoklius turbūt žmonės pakantesni klausytis nei apie mano šnekamus "Vaiduoklius". Čia jau labai greitai išgirstu, kad aš persūdau, kad per daug perlenkiu lazdą ir kad geriau užsiimčiau visuomenei naudingesniais darbais. Taip, galbūt aš ir neteisi, bet atsarga gėdos niekada nerado.
Mielieji, prašau išlikite budrūs ir jei kyla bent menkiausia abejonė nepamirškite, kad ir į Jūsų kiemą galėjo užsliuokti "Vaiduoklis", kad jis gali būti ir Jūsų mylimas žmogus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą