Dvi dienas laukiau. Laukiau ir nežinojau, kas bus. Laukdama kūriau daug įvairiausių variantų, kol galiausiai sukūriau patį baisiausią . Tai buvo jau ne variantas, o visa baisi istorija. Apgedėjau to ko neteksiu ir tai kas, šiuo metu buvo blogai ir pagerės su laukimu. Nemigau naktį prieš didžiąją dieną, nes laukiau. Rytą jau buvau susitaikiusi.
Ir štai Tau atsakymas: "Viskas po senovėj, niekas nesikeičia!". Kaip aš jaučiuosi? - vėl taikausi iš naujo prie realybės. Gedžiu to, kas būtų pagerėja su pasikeitimu nors tai ir baisi istorija.
Koks keistas tas žmogus, kai jis bijo, o paskui verkia, kad neteko. Žmogui pokyčiai reikalingi lėti, kad jis spėtų adaptuotis...
Nesidžiauk radęs - neverk pametęs,- biloja lietuvių liaudies išmintis.
O ko tu taip laukei? Kas nutiko. Taip viskas aprašyta, kad net neaišku kas prieš tai nutiko.
AtsakytiPanaikintiliga woof...liga...
AtsakytiPanaikintiO gal tiesiog reikia ne baisiausias istorijas prisigalvoti, o pabandyti susidėstyti faktus už ir prieš. Tada būtų kuriamas ne baubas, tačiau vertinama realybė
AtsakytiPanaikintiBeja ir atsakymas "Viskas po senovėj, niekas nesikeičia!" rodo išpūstą baimę. Būk drąsesnė.
AtsakytiPanaikintičia gyvenimo pamokos? nemėgstu šių pamokų. Mokausi savarankiškai šį dalyką... Deja...
AtsakytiPanaikintiVistiek visi kazka randame ir vel pametame. Tai ir yra "po senovei"
AtsakytiPanaikinti